- išklirti
- 1 išklìrti intr. Š, BŽ485 išklerti, išgverti: Koja krasės, žoslano išklìrusi, kleperuo[ja] J. Ratelis išklìro, nebegalima verpti Svn. Tik iškliręs sieninis laikrodis čiksi rš. \ klirti; išklirti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išklirinti — išklìrinti caus. 1 išklirti. | prk.: Jis, vaišių išklirintas, sugrįždavo į namus rš. klirinti; išklirinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išmataruoti — 1. tr. išmaišyti: Išmataravaũ visą šulnį, o viedro vis tiek neradau Ssk. 2. intr. praleisti kurį laiką mataruojant, sukant: Visą priešpietį išmataravaũ (ratą sukdamas) Š. 3. refl. BŽ486 imti klibėti, išklibti, išklirti. 4. refl. nuvargti nuo… … Dictionary of the Lithuanian Language